Berimbau ritmai ir Žaidimo taisyklės
Sąrašas pateikiamas Abeceline tvarka. Sąraše paryškinti ritmai, kuriuos reikėtų pažinoti mūsų mokyklos mokiniams.
Skaitant aprašymus ir klausant pavyzdžių, verta atsiminti, jog capoeira yra, palyginti, naujas kovos menas. Liaudies menas, atsiradęs tarp vergų, praktikuotas žemesniuose visuomenės sluoksniuose ir t.t. Žinios perduodamos iš lūpų į lūpas, labai stipriai žargonine, tarmiška kalba. Į užsienio kalbas dažnai verčiamos mažai išmanančių žmonių. Todėl čia nereikėtų tikėtis itin didelio tikslumo, konkretumo ir sistemingumo. T.y. – kartais vieno pavadinimo ritmą galite rasti atliekama keliais panašiais, o kartais ir keliais labai skirtingais būdais. Tas pats ir su ritmų apibūdinimu. Taip pat vienodai skambantį ritmą galite rasti vadinamą keliais skirtingais pavadinimais. Kai kurie ritmai yra tiesiog labai panašūs tarpusavyje ir neįgudusiam klausytojui gan sunku atskirti juos vieną nuo kito, tad čia irgi atsiranda daug painiavos ir skirtingų interpretaciją.
Mūsų tinklapyje pateikiama medžiaga yra grindžiama mūsų mokyklos dėstomais pagrindais bei tokiais labiau statistiniais duomenimis. Kas reikštų, kad jei pvz. 50 mums žinomų capoeiros meistrų vadina tam tikrą ritmą vienu pavadinimu, o 10 – kitu, tai čia pateikiame pirmąją (kitaip tariant, populiaresnę) versiją.
Net legendinio Meistro Bimbos, žmogaus pasišovusio išgryninti, susisteminti ir sukonkretinti visa tai, kas iki tol buvo visiškas liauries menas su daugybe variacijų, požiūrio taškų bei interpretacijų, mokiniai nesutaria dėl daugelio jo mokymų aspektų. Šį faktą galima laikyti labai gerai situaciją atspindinčiu pavyzdžiu.
1. AMAZONAS
2. ANGOLA
3. ANGOLINHA
4. APANHA LARANJA NO CHÃO TICO-TICO
5. BANGUELA
6. CAVALARIA (AVISO)
7. CAVALARIA (DA REGIONAL)
8. DANDARA
9. HINO DA CAPOEIRA REGIONAL
10. IDALINA
11. IÚNA
12. JOGO DE DENTRO
13. JOGO DE FORA
14. LAMENTO
15. MIUDINHO
16. MUZENZA
17. SAMANGO
18. SAMBA DE ANGOLA
19. SAMBA DE RODA
20. SANTA MARIA
21. SANTA MARIA (DE ANGOLA)
22. SANTA MARIA (DA REGIONAL)
23. SÃO BENTO GRANDE DE ANGOLA
24. SÃO BENTO GRANDE DE REGIONAL
25. SÃO BENTO PEQUENO
26. BARRAVENTO
1. AMAZONAS – Mestre Bimba sukurtas sudėtingas ritmas su daugybe subtilių, melodiškų variacijų. Nedaugelis capoeiristų sugeba suprasti šio ritmo diktuojamas “komandas”, o dar rečiau pasitaiko capoeiristų, mokančių gerai šį ritmą atlikti berimbau. AMAZONAS – šventinis ritmas, dažniausiai naudojamas pasveikinti garbius svečius iš kitų mokyklų (Mestres ir jų geriausius mokinius). Dažnai grojamas batizado ceremonijų ir kitokių, ypač tarpmokyklinių, Capoeiros renginių metu, neretai vadinamas “Capoeiros himnu”. Tačiau pasak Meistro Bimbos mokinių HINO DA CAPOEIRA REGIONAL (Regional Capoeiros himnas) yra visiškai kitas šio meistro sukurtas ritmas.
2. ANGOLA – ritmas skirtas originaliajai Angolos žaidimo formai. Grojamas lėtai ir ritmiškai labai tiksliai. Teisingai sugrotas, akompanuojant atabaque, turėtų sukelti tam tikra liūdesio, ilgesio emociją. Ritmas įpareigoja žaisti lėtai, išraiškingai, nedideliame plote, arti grindų.
3. ANGOLINHA – tai kiek greitesnė Angolos ritmo variacija, skirta paspartinti ritmui, dažniausiai prieš keičiant žaidimo pobūdį.
4. APANHA LARANJA NO CHÃO TICO-TICO (vert. PAKELK APELSINA NUO GRINDU TIKO-TIKO (“tico-tico” dar gali būti verčiamas, kaip “po truputį, po šiek tiek”)) – ritmas skirtas demonstratyviam Capoeira de Angola stiliaus žaidimui, kurio metu žaidėjai varžosi dėl pinigų ryšulėlio, padėto rodos centre, kurį privalo pakelti nuo grindų burna. Šiaip jau ryšulėlio turinys gali būti ir kitoks. Taip pat, ryšulėlis gali būti simboliškai keičiamas Caxixi. Egzistuoja ir tokio paties pavadinimo daina. Skirtinguose literatūros šaltiniuose dar gali būti sutinkamas trumpesnis šio ritmo pavadinimas. T.y. – kuri nors ilgojo pavadinimo varianto dalis. Pvz.: “TIKO-TIKO”, “APANHA LARANJA”, “LARANJA NO CHÃO” ar panašiai.
6. BANGUELA. Pasak kai kurių šaltinių, šis ritmas meistro Bimbos buvo pavadintas regiono, esančio vakarinėje Angolos dalyje, iš kurio į Braziliją vergijos laikais buvo atgabenta daug vergų, garbei. Tiesa, šis regionas iš tiesų vadinasi ne Banguela, o Benguela, tačiau galimai galėjo būti iškraipytas dėl regioninio akcento ar asmeninių tarties įpatumų. Kita versija teigia, jog šis pavadinimas tai tiesiog žargoninis žodis, skirtas apibūdinti neišvaizdžiai moteriai, kuriai trūksta bent keleto dantų. Bet kuriuo atveju, tai Mestre Bimba kūrinys – berimbau ritmas atsiradęs, kaip be ne ramiausias Capoeira Regional žaidimo ritmas, skirtas nuraminti žaidėjams, kai jie ima veltis į pernelyg atvirą, gan "buką", agresyvią kovą ir tokiu būdų paskatinti juos žaisti intelektualiau, gražiau, draugiškiau, atsargiau, leidžiant žaidimo situacijoms vystytis, vengiant atvirų smurto apraiškų. Kai kurie meistro mokiniai teigia, jog galiodavo ir tokia taisyklė, jog užgrojus šiam ritmui, žaidėjai privalėtų visiškai išvengti fizinio kontakto (t.y. – absoliučiai vienas kito neliesti). Kaikuriose mokyklose tebesilaikoma šios taisyklės. Žaidimas labai judrus, strateginis, perėjimai iš vienų elementų į kitus labai sklandūs. Tai itin intelektualus žaidimas, kuriame be smūginės technikos, labai svarbus mastymas, sugebėjimas stebėti varžovą, numatyti jo veiksmus, bei reaguoti į juos. Čia ne tiek koncentruojamasi į atakos užbaigimą, kiek į progų atakoms sukūrimą ir vystymą. Tiek žaidime, tiek ir grojant, labai svarbu tai daryti sklandžiai, esminis Banguelos žaidimo bruožas – tiek žaidimo elementų, teik muzikinis tęstinumas. Banguela yra svarbi mūsų mokykloje (FICAG) praktikuojamo Capoeiros stiliaus dalis. Žaidžiant Banguela, grojamo ritmo tempas gali varijuoti. Tačiau grojama turi būti ramiai, neskibant, be įtampos, neskatinant kovos, nenuteikiant žaidžiančiųjų agresyviai.
6. CAVALARIA (AVISO) (vert. KAVALERIJA, (RAITOJI) POLICIJA, GINKLUOTOSIOS PAJĖGOS) – Capoeiroje tai griežčiausias pavojaus signalas. Šiais laikais, jis skirtas įspėti apie pavojingą situaciją, smurtą, rimta konfliktą rodoje ar potencialiai pavojingo asmens atvykimą į rodą. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog vergijos laikais šio ritmo pagalba žaidėjai būdavo įspėjami apie prižiūrėtojų ar šeimininkų pasirodymą. Tuo atveju naudotas ritmas taip pat kai kur minimas AVISO pavadinimu, bet sunku pasakyti ar tai tas pats ritmas, kuris vėliau buvo pervadintas CAVALARIA, ar CAVALARIA yra šiek tiek kitokia AVISO ritmo modifikacija. O nepriklausomos Brazilijos respublikos epochoje, kai Capoeira buvo uždrausta ir praktikuojama nelegaliai, CAVALARIA buvo grojama, su tikslu pranešti rodos dalyviams apie tai, jog atvyksta policijos pareigūnai (dažniausiai tai buvo raitoji policija, būtent kurią ir įprasta vadinti kavalerija. Pilnas oficialus pavadinimas senojoj Brazilijoj – Cavalaria da Guarda Nacional). Daugelyje šaltinių galima rasti šio ritmo palyginimų su žirgų kanopų atsitrenkimo į grindinį garsu, kitiems šis ritmas primena policijos sirenos garsą.
7. CAVALARIA (DA REGIONAL) (vert. KAVALERIJA, (RAITOJI) POLICIJA, GINKLUOTOSIOS PAJĖGOS) – Meistro Bimbos sukurtas ritmas.
8. DANDARA (moters vardas arba apelido (pravardė), reiškiantis “PATI GRAŽIAUSIA”) – ritmas, sukurtas Silvio Acarajé, skirtas pagerbti moterims užsiiminėjančioms Capoeira. Taip šis ritmas buvo pavadintas moters-karės – didžiausios ir įžymiausios pabėgusių vergų sukilėlių grupės “Palmares” paskutiniojo ir ko gero garsiausiojo vado Zumbi dos Palmares žmonos ir jo sūnų motinos garbei. Ji kartu su sukilėliais kovojo už laisvę nuo vergijos, padėjo savo vyrui priimti sprendimus susijusius su kovos strategija ir taktika bei po jo mirties kurį laiką valdė Palmaresus. 1694 metų vasarį ji nusižudė, kad netektų grįžti į vergiją. Iki šių dienų Dandara yra laikoma laisvės ir lygybės simboliu bei yra viena žymiausių Brazilijos bei Capoeiros istorijos veikėjų moterų. Jos vardas (išvertus ko gero iš kokios nors Bantu ar Nagô kalbos) reiškia pati gražiausia.
9. HINO DA CAPOEIRA REGIONAL (arba HINO DA CAPOEIRA REGIONAL BAIANA, o dažnai vadinamas tiesiog "HINO DA CAPOEIRA", t.y. - Capoeiros himnas) – Meistro Bimbos sukurtas (ar perkurtas) gan sudėtingas ir melodingas ritmas. Pasak Meistro mokinių Capoeiros himnu jis buvo pavadintas juokais. Šis ritmas yra labai panašus, pasak kai kurių šaltinių net analogiškas ar identiškas ritmui APANHA LARNJA NO CHÃO TICO-TICO, apie kurį galite pasiskaityti aukščiau.
10. IDALINA (DE BIMBA) (moters vardas ir vietovardis) – Meistro Bimbos sukurtas (ar perkurtas) ritmas. Turintis dvi skirtingas versijas – IDALINA ir IDALINA COMPASSADA (sinkopuota variacija). Kaikurie šaltiniai teigia, jog idalinos žaidime buvo naudojami su peiliai, kiti tikslina, jog ritmas buvo naudojamas nuginklavimo treniruotėms (šiuo atveju kalbant apie šaltuosius ginklus, tokius, kaip peiliai, durklai ar kt. aštrius objektus). Įvairiuose šaltiniuose galima rasti ir informacijos apie to paties pavadinimo ritmą naudojama Capoeira de Angola mokyklose. Galbūt vėliau pateiksime daugiau informacijos šia tema, tačiau kol kas mūsų mokyklos mokiniams svarbu susipažinti su Meistro Bimbos IDALINA.
11. IÚNA – ritmas naudojamas meistrų arba labai aukšto lygio capoeiristų tarpusavio žaidimui. Mokiniai šiuo atveju, gali aktyviau dalyvauti rodoje tik grodami, jei geba tai pakankamai kokybiškai daryti. Žaisti jiems draudžiama. Tokio žaidimo metu nėra nei dainuojama, nei plojama. Plojimai čia galimi nebent aplodismentų, pagerbimo, susižavėjimo išraiškos forma. Šiam žaidime gali dalyvauti tik meistrai ir keletu pakopų žemesnio laipsnio capoeiristai. Retkarčiais instruktoriai, profesoriai, gauvę meistro leidimą. Toks žaidimas yra ypatingai gražus, kūrybingas, įmantrus, kupinas sudėtingų elementų bei jų kombinacijų.
Dėl šio ritmo vėl gi yra neaiškumu, kas gi vis tik originaliai jį sukūrė, tačiau plačiai paplitusi nuomonė, kad tai legendinio Meistro Bimbos kūrinys, galimai įkvėptas paukščio, kai kuriuose regionuose liaudyja taip pat vadinamo Iúna, giesmės. Bet kuriuo atveju, tai vienas iš tų ritmų, kurie yra naudojami praktiškai visose Capoeiros mokyklose, nepriklausomai nuo to kokią Capoeirą jose bebūtų praktikuojama (Angola, Regional, Contemporânea ar kt.)
12. JOGO DE DENTRO (vert. VIDINIS ŽAIDIMAS, VIDAUS ŽAIDIMAS) – vienas iš Capoeira de Angola ritmų, grojamas vykstant žaidimui, kurio metu žaidėjai disponuoja itin nedideliu, ankštu plotu. Taigi, savaime aišku, kad tai ypač artimo fizinio kontakto reikalaujantis žaidimas, kurio metu nebūtų tikslinga, o kartais ir nėra įmanoma, todėl ir nerekomenduojama daryti plačių kojų mostų, aukštų spyrių, nemažai erdvės reikalaujančių, inertiškų akrobatinių elementų. Žaidime labiau koncentruojamasi į gynybinio tipo veiksmus, o kartais tokio žaidimo metu tiesioginiai atakos veiksmai apskritai uždraudžiami. JOGO DE DENTRO žaidime capoeiristai turi progą pademonstruot visą savo vikrumą, refleksingumą bei išmoningumą. Žaidime naudojama nemažai gudravimo elementų. Kai kurios grupės (būtent Capoeira de Angola grupės) naudoja JOGO DE DENTRO ritmą rodos pabaigimui, kai vyksta “jogo de compra” (“išpirkinėjimo” žaidimas, kurio metu žaidėjai keičia vienas kitą po vieną) ir plojama (kaip žinia, didžiąją laiko daly Angolos žaidimo metu neplojama ir retai “perkamas” žaidimas). Tokiais atvejais daugelyje grupių skaitoma, kad dainavimas rodoje nėra būtinas, nes siekiama maksimalaus dėmesio sutelkimo į rodoje vykstantį veiksmą. Taip pat, tokiu būdų baterijos muzikantams suteikia didesnė improvizacijos laisvė.
Pats terminas JOGO DE DENTRO kartais yra naudojamas apibūdinti ne šiam minėtam ritmui, o žaidimo specifikai. Pvz. kai kas galėtų apibūdindamas Banguelos žaidimą pasakyt, kad tai yra "jogo de dentro". Tačiau ši sąvoka Capoeiros pasaulyje interpretuojama gan prieštaringai, todėl jei jūsų žmogus iš kitos mokyklos paklaustų ar kažkuris iš jūsų mokykloje žaidžiamų žaidimų yra "jogo de dentro" ar pvz. "jogo de fora", prieš atsakydami būtinai pasitikslinkite, kas tiksliai turima omeny.
13. JOGO DE FORA (vert. IŠORINIS ŽAIDIMAS, IŠORĖS ŽAIDIMAS) – tai vienas iš senųjų vadinamosios Primityviosios Capoeiros ritmų. Pasak šaltinių jis įpareigodavo žaidėjus žaisti atsistojus, būdavo draudžia rankomis liesti grindis. Taip pat, skambant šiam ritmui, žaidimas būdavo labiau koncentruojamas į puolimą. Kiti šaltiniai teigia priešingai. Apibūdina šį žaidimą, kaip "žvalgybinį", skirtą išsiaiškinti oponento charakterį, įpročius, silpnąsias vietas ir pan.. Tokiu atvejų čia būtų palaikomas didesnis tarpusavio atstumas, mažiau objektyvių, rįžtingų atakų. Pasak tokių šaltinių, jis būdavo organizuojamas prieš "jogo de dentro".
Siūlome įsiklausyti į ritmą ir spręsti patiems, kuriais šaltiniais tikėti labiau.
Kartais pati sąvoka "jogo de dentro" naudojama ne konkrečiam ritmui, o žaidimo specifikai apibūdinti. Tačiau, kaip suprantate, kaip ir "jogo de dentro", Capoeiros pasaulyje ši sąvoka interpretuojama gan skirtingai ir kartais net prieštaringai, todėl, kaip minėjome anksčiau, jei žmogus iš kitos mokyklos jūsų paklaustų ar kažkuris iš jūsų mokykloje žaidžiamų žaidimų yra "jogo de dentro" ar pvz. "jogo de fora", prieš atsakydami būtinai pasitikslinkite, kas tiksliai turima omeny.
14. LAMENTO (vert. DEJONĖ, VERKSMAS, RAUDA, ELEGIJA) – tai gedulingas ritmas, grojamas per meistrų laidotuves. Taip pat žinoma, kad Mestre Bimba mokykloje bei kai kuriose kitose mokyklose, viena iš šio ritmo variacijų buvo(yra) naudojamas pradėti rodai. Skambant šiam ritmui, rodoje žaidimas nevyksta.
15. MIUDINHO (vert. MAŽULYTIS, VAIKIUKAS, IŠDYKĖLIUKAS) – ritmas, sukurtas Mestre Suassuna, skirtas jo paties sukurtam žaidimui, iš pažiūros stilistiškai ir techninių elementų požiūriu labai panašiam į Capoeira de Angola, tik gerokai greitesniam. Capoeiristai Miudinho stiliaus žaidime palaiko labai artimą tarpusavio atstumą. Žaidimo specifika reikalauja labai greitos reakcijos, ypatingo lankstumo ir pusiausvyros. Pats jo kūrėjas Mestre Suassuna apie šį žaidimą sako: „MIUDINHO“ žaidimas yra vertinamas prieštaringai, nes yra neteisingai interpretuojamas. Žmonės galvoja, kad tai nauja Capoeira, bet taip, toli-gražu, nėra! Aš tiesiog “atgaivinau” “senąją Capoeira”, modernizavau žaidimo manierą, pakeičiau įprastas sekvencijas… Pavadinimas ”MIUDINHO” kilo iš to, kad aš stebėjau capoeiristus, žaidžiančius labai dideliu atstumu vienas nuo kito, o “mūsų laikais” mes žaisdavom labai arti; taigi aš pasakiau žmonėms: “aš norėčiau kruopštesnio, artimesnio, “mažyčio” žaidimo.” Tuomet sukūriau berimbau ritmą tinkamą šiam žaidimui. MIUDINHO nėra nauja Capoeira, tai tiesiog kitokia Capoeiros žaidimo maniera. Lygiai taip pat kaip egzistuoja IÚNOS ar SÃO BENTO GRANDE žaidimai, egzistuoja ir MIUDINHO žaidimas.”. Nepaisant Mestre Suassuna išaiškinimų, šiaip jau Capoeiros pasaulyje vis gi Miudinho žaidimui nepavyko išvengti atskiro, mišraus, iš Capoeira de Angola bei Capoeira Regional “sukombinuoto” stiliaus etiketės. Pati ritmo schema primena “išvirkščią” CAVALARIA ritmą.
16. MUZENZA (Candomblé religijos šventojo duktė) – tai ritmas, kilęs iš Candomblé religijos, sukurtas Mestre Canjiquinha. Capoeiroje, skambant šiam ritmui, demonstruojama nepagarba, panieka oponentui.
17. SAMANGO (vert. DYKINĖTOJAS, BASTŪNAS, TINGINYS) – ritmas sukurtas Mestre Canjiquinha. Naudojamas žaidime, kur gan griežtai ribojama judesių amplitudė. Charakteringiausi šio žaidimo elementai yra chapa giratória, chapa de lado, rasteira ir vôo do morcego (šikšnosparnio skrydis). Labai dažnai išvardinti elementai būna ir vieninteliai leistini tokio žaidimo metu.
18. SAMBA DE ANGOLA – Mestre Canjiquinha sukurtas ritmas, naudojamas šokant Samba, Samba de Roda arba Samba Duro.
19. SAMBA DE RODA – originalus Sambos rodai skirtas ritmas. Sambos roda paprastai vyksta po capoeiros rodos. Nuo senų laikų capoeiristai būtent čia demonstruodavo savo sugebėjimą šokti, “stuomeningumą”(šitą tyčia tiksliai išverčiau :D) ir kitus privalumus, stengdamiesi sužavėti partnerę (tais laikais moterys capoeiros dar nežaisdavo, o dabar, kaip žinia, čia viskas abipusiškai vyksta, lygiom teisėm :D).
20. SANTA MARIA – tai perspėjamasis ritmas, skirtas įspėti apie tai, jog vienas iš žaidėjų turi rankoj paslėpęs, tarp kojos pirštų įsidėjęs ar prie pado prisitvirtinęs peilio arba skustuvo ašmenis. Ritmas prideda žaidimui įtampos, suteikia galimybę žaisti agresyviau, net ir naudoti ginklus (minėtus paslėptus ašmenis), bet neskatina ir nesuteikia žaidėjams teisės smurtauti. Skambant šiam ritmui, žaidime taip pat neretai naudojamos mačetes.
21. SANTA MARIA (DE ANGOLA) – sudėtingesnė, subtilesnė, ritmiškai labiau pritaikyta Angolos žaidimui SANTA MARIA ritmo variacija.
22. SANTA MARIA (DA REGIONAL) – griežtesnės ritmikos SANTA MARIA ritmo variacija, pasak kai kurių šaltinių, sukurta Mestre Bimba.
23. SÃO BENTO GRANDE DE ANGOLA arba tiesiog SÃO BENTO GRANDE (nors kai kuriuose šaltiniuose tai neva skirtingi ritmai, tačiau pagrinde skirtumo tarp jų tendencija tokia – SÃO BENTO GRANDE DE ANGOLA vadinamas tiesiog SÃO BENTO GRANDE tada, kai grojamas Capoeira de Angola mokyklose) – kaip jau pats vardas paaiškina, tai ritmas sukurtas, praktikuojantiems Capoeira de Angola, tačiau šiais laikais, jis naudojamas netgi Regional stiliaus mokyklų rodose. O kaikurios mokyklos apskritai pagrinde žaidžia tik pagal šį ritma. Tai gan greitas ritmas, skirtas greitam, ekspresyviam, laisvam žaidimui. Oponentai palaiko gan artima tarpusavio atstumą. Žaidime, be aukštų spyrių, dar gausu rasteirų, bandų ir kitokių pakirtimų, taip pat – cabeçadų. Plojimai skambant šiam ritmui skiriasi nuo SÃO BENTO GRANDE DE REGIONAL plojimo ritmo. Šiuo metu SÃO BENTO GRANDE DE ANGOLA yra vienas populiariausių ritmų “Capoeiros pasaulyje” ir yra mėgstamas, grupių praktikuojančių, tiek Capoeira de Angola, tiek Capoeira Regional, tiek vadinamąją Šiuolaikinę capoeirą ar kt. Capoeiros atmainas.
24. SÃO BENTO GRANDE DA REGIONAL – yra gerai žinomas Capoeira Regional ritmas, sukurtas Mestre Bimba, todėl taip pat vadinamas SÃO BENTO GRANDE DE BIMBA arba tiesiog REGIONAL DE BIMBA. Tai vienas pagrindinių Capoeira Regional stiliaus ritmų. Kaip galima įtarti pagal pavadinimą, šis ritmas buvo sukurtas iki tol žinomo SÃO BENTO GRANDE ritmo pagrindu, ar tiksliau, įkvėptas šio ritmo, skirtas Capoeira Regional žaidimui. Viena iš dviejų pagrindinių ritmo frazių skamba tarsi "išvirkšičiai" sugrotas SÃO BENTO GRANDE DE ANGOLA ritmo pagrindas. Šis ritmas charakterizuoja itin greitą, aktyvų, judrų, “kietą” ir ryžtingą žaidimą, smūgiai bei akrobatiniai elementai yra ypatingai smarkūs, staigūs, dažnai labai inretiški ir pavojingi. Be kita ko, taip pat, kaip ir SÃO BENTO GRANDE DE ANGOLA, ritmas dažnai naudojamas viešuose, reprezentacinio pobūdžio renginiuose, gatvės rodose, batizado ceremonijose ir kt..
25. SÃO BENTO PEQUENO – ritmas skirtas lengvam, laisvesniam, judriam, gyvybingam žaidimui, žaidimui, kuriame demonstruojama aukštesnio lygio technika. Grojant šiam ritmui, galima žaisti ir “aukštai” ir “žemai”. Ritmas taip pat žinomas pavadinimu ANGOLA INVERTIDA (pakeista, perdirbta, modifikuota, “išvirkščia” Angola).
26. BARRAVENTO. Visų pirma, pažymėtina tai, kad tai ritmo variacijų rūšis. Tokio tipo variacijos gali būti atliekamos skirtingų ritmų pagrindu. BARRAVENTO populiarus ir Maculelê. Tai greita, labai ekspresyvi, maloni klausytis grojimo maniera. Kai solistas (ne vokalistas, o muzikantas, grojantis pagrindiniu instrumentu) demonstruoja visus savo įvaldytus grojimo berimbau įgūdžius (Maculelê tuo pačiu principu savo talentą turi proga pademonstruot atabaque grojantis asmuo (dažniausiai mestre)).