Užgimusi Brazilijos plantacijose apytikriai XVI a., kaip afrikiečių vergų savigynos ir rezistencijos priemonė, tapusi sunkiai pasiektos Laisvės simboliu, buvusi draudžiama, persekiojama ir maskuojama šokio įvaizdžiu, vėliau "parduodama", kaip pramoga turistams, šiandien afro-braziliškoji Capoeira (tariama – Kapueira) yra žinoma ir propaguojama visame pasaulyje. Tai tūkstančius žmonių vienijanti, daugeliui net gyvenimo būdu tapusi, meno bei sporto rūšis, turinti ne tik itin savitą kovos sistemą, bet ir ryškų kultūrinį aspektą. Tai vienintelis pasaulyje kovos menas neatsiejamas nuo ritmo bei muzikos, vienintelis brazilų nacionalinis sportas, dėl savo unikalumo įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
Mūsų laikais yra išvystyta nemažai skirtingų Capoeiros stilių. Vieni brazilų vadinami folkloriniais, imituojantys šio meno autentiškąją formą, kiti – sistemingesni, orientuoti į sportinius standartus, dar kiti – frazėje "kovos menas" labiau akcentuojantys žodį "menas". Kiekvienam stiliui būdingi skirtingi bruožai.
Mūsų mokykla akcentuoja capoeiros, kaip sporto, įvaizdį, tačiau jokiais būdais neatsiejant jos nuo kultūrinių vertybių. Be abejo, puoselėjame tradicijas, tačiau esam orientuoti į progresą.
Capoeiros dvikova – dažniau vadinama žaidimu (portugališkai – jogo (tariama – žiogu)), nei kova, nes, siekiant nugalėti priešininką, naudojama ne tik fizinė jėga, smūginė technika ar judesių vikrumas, bet ir išradingumas, įžvalga, intuicija, apgaulingi judesiai, klaidinanti kūno ekspresija, tam tikra prasme, net aktoriniai sugebėjimai... Iš tiesų tai, toli gražu, ne visada galima būtų vadinti atvira kova. Dažniau, tai neverbalinis dialogas tarp dviejų oponentų. Norint pamatyti tikrą beatodairišką Capoeiros kovą, su pilnu fiziniu kontaktu, reikėtų ieškoti filmų ar video medžiagos iš Capoeiros čempionatų arba nuvykti į tokias varžybas. Capoeiros technika pernelyg pavojinga, kad visus smūgius galima būtų atlikti kontakte treniruočių metu.Taip pat, kaip ir kiti kovos menai, Capoeira nepropaguoja smurto.
Sporto pasaulyje capoeira pripažįstama viena visapusiškiausiai kūną lavinančių sportinio pobūdžio veiklų, kurios metu vystomi tiek aerobiniai tiek anaerobiniai žmogaus pajegumai. Nepaisant "šokinės" išvaizdos, jos kovinis potencialas nekarta įrodytas mokslininkų, bei praktikoje patikrintas universalių kovotojų. Legendinis Capoeiros meistras Bimba (Manoel Dos Reis Machado) įtikinęs tuometinį Brazilijos prezidentą Getulio Vargasą legalizuoti šį kovos meną, siekdamas įrodyti jo vertę metė iššūkį visų tuo metu praktikuotų kovos menų bei kovinių sportų atstovams bei nugalejo visus išdrįsusius stoti į dvikovą. Mažai kam žinoma, kad vėliau kovose be taisyklių (Vale Tudo) vienam šio meistro mokinių, kovotojui Waldemarui Santanai (pravarde Leopardo Negro) beveik 4 valandų trukmės dvikovoje pavyko nugalėti kovos menų legendą, Braziliškojo Jiu Jitsu tėvą Elio Gracie.
Taip pat, Capoeiros technika plačiai naudojama filmavimo aikštelėse. Garsiuose filmuose šia technika ne kartą stebino itin mėgiami personažai, tokie kaip Bleidas – pagrindinis "Ašmenų" trilogijos herojus, moteris katė ir kt. Šį kovos meną net ir aktyviai nesportuojančių žmonių tarpe plačiai išpopuliarino kompiuteriniai žaidimai.
Tačiau Capoeira yra kur kas daugiau, nei kovos menas, sportas ar tiesiog pramoga. Tai Kultūrinis Paveldas, Menas, Žaidimas, Tradicijos, Saviraiška, Bendrumo Jausmas, Judesio Ekspresija, Muzika, Laisvė, Bendravimas, Gyvenimo Būdas, Socialinės Integracijos Įrankis ir dar daug daug daug...
Sąrašą pratęsime treniruotėse...